Leonardas Gutauskas Tadas Gutauskas

Straipsniai

Algis Uždavinys, Filosofijos mokslų daktaras, dailės kritikas

Trumpalaikė yra šio pasaulio šlovė. “Triumfo arka” paradoksaliai ir kartu ironiškai atskleidžia minėtąją tiesą. Betonas ir geležis keičia kilnų marmurą, griuvenas imituojančių meninių ženklų kompozicija keičia pagarbinimo ceremoniją. Pastaroji virsta savo priešybe – ne pergalingu švytėjimu, bet apgailėtinos esamybės rodymu.

“Skliauto” idėja iš pažiūros turi užuominų į mitologiją, tačiau dailininkas suvokia ją veikiau kaip pretekstą meniniam akibrokštui, o ne kaip istorinę realiją. Augantis medis tikras, o geležinis žiedas padirbtas: jų derinys ir priešprieša sukuria baugios fantasmagorijos miražą. Kiekvienas medis gali simbolizuoti kosminę pasaulio ašį, tačiau jį juosiantis žiedas yra modernios ir prigimtinę tvarką ardančios (arba ją pakeisti mėginančios) technologijos ženklas. Jeigu toks įtaisas galėtų suktis (imituodamas tobulu laikytą dangaus skliauto judėjimą ratu), girdėtume ne palaimingą “sferų muziką”, o satanistinį “dantų griežimą”, bylojantį apie pasaulio dehumanizaciją.
Dangų ir žemę jungianti mitinė kolona gali būti suvokta ne tik kaip krematorijaus kaminas, per kurį kyla dievams skirti aromatai, bet ir milžiniško falo atitikmuo. Keturi dygliuoti žiedai, užmauti ant šios “patrankos” yra kruviną aistrą žadinančios raudonos spalvos dariniai. Nežinia, kam skirtas šis “kosminio sadisto falas”, bet veikiausiai tai tik filosofinis pokštas arba žaidimas estetinių priešpriešų elementais, provokuojant hipertrofuotas pajautas: iš “dygumo” kylantį “pasidygėjimą”. Galima būtų tarti, kad šis iliuzijų bokštas yra savotiškas postmodernistinės “religijos” minaretas, tampantis parodomosios galios metafora.